Sulaukėme valstybės atkūrimo šimtmečio. Valstybę atkūrėme, tačiau dar vis lieka uždavinys atkurti visuomenę. Nepriklausomą savo mąstymu, sąmoningą, pilietišką, bendruomenišką, atsakingą pirmiausia už save, savo veiksmus, savo gyvenimą ir prisiimančią atsakomybę padėti tiems, kurie sau padėti negali.
Piktindamiesi, reikalaudami iš valdžios demonstruojame tą patį elgesį kaip totalitariniam režime – mainais į savo laisvę perleidžiame jai atsakomybę už savo gyvenimų gerovę, o sau pasiliekame pasyvų vaidmenį mieliau piktintis ir reikalauti, nei prisiimti aktyvųjį kurti. Sakoma, brandų žmogų nuo vaiko skiria tik viena savybė – gebėjimas prisiimti atsakomybę. Nebrandžios visuomenės, negebančios prisiimti atsakomybės, permeta ją valdžiai, o paskui iš jos reikalauja.
Valstybės reikia nusipelnyti kasdien, o ne tik jos atkūrimo momentu. Psichologai pasakys: sveiki santykiai – tai ne vaiko ir tėvo vaidmenų, o lygiaverčiai partnerystės santykiai. O jei taip apvertus: ne valdžia už mus atsakinga, o mes už ją tokią, kokią turim? Tose šalyse, kur sąmoninga, atsakinga visuomenė, nėra daug reguliuojančių svertų, aktyvios bendruomenės, ten atsakinga valdžia, gerai išplėtota ir socialinė sistema.
Publikuota Vasario 8 d., 2018www.bernardinai.lt