Paprastai žmonės nemėgsta akis į akį susidurti su savo poelgių padariniais ir aukomis – bėga per gatvę nuo žmogaus, kuriam skolingi, suka akis nuo apkalbėto ar įžeisto žmogaus, ir šiaip, jei padaro ką nors bloga, praranda atmintį arba perkuria prisiminimus. Sakykim, nubloškia senus tėvus, padovanojusius butą ar namą, į senelių namus – ir tarsi jų nė nebuvę. Bet šio žmogaus …